Valstietis

Šiaulių Mikeliai

Virginija Šiukščienė
Šiaulių kraštotyros draugijos pirmininkė

1927 m. susikūrusios Šiaulių kraštotyros draugijos nariai kartu su nuo 1923 m. veikusio ,,Aušros“ muziejaus muziejininkais svarbiu darbu laikė šiandienos terminais kalbant ,,muziejinių vertybių“, arba ano laiko žodžiais – senovės paminklų, praeities nuotrupų rinkimą. Pagrindinis būdas rinkti būsimus muziejaus eksponatus ir informaciją buvo kraštotyros ekspedicijos. Buvo pradėtos rengti vienadienės savaitgalių išvykos į Šiaulių apskrities kaimus. Vykstama buvo dviračiais arba pėsčiomis. Surinkti eksponatai buvo sunešami į kurio nors ūkininko sodybą ir visuomet surasdavo ūkininką, kuris surinktas gėrybes arkliais atveždavo į Šiaulius. Vėliau imta išvykas labiau planuoti, joms ruoštis, tolimesnėms išvykoms Šiaulių apskrities valdyba, miesto savivaldybė ar privatūs asmenys paskolindavo automobilį ar sunkvežimį. Į eksponatų rinkimą būdavo įtraukiami ir moksleiviai ir jaunieji ūkininkai, kraštotyrininkų pagalbininkai. Talkininkų, be atlyginimo laisvalaikiu rinkusių eksponatus ir tvarkiusių juos jau buvo visas būrys: bibliotekininkė Marijona Čilvinaitė, V. Zdzichauskas, J. Petrulis, Fotografas Stasys Ivanauskas Stasys Vaitkus, A. Vitkauskas. Kartą vienos ekspedicijos metu, visas būrelis kraštotyrininkų eidami nuo Vaiguvos, užsuko į vieną ūkį. Rinkosi iš rakandų šį bei tą. Jau nemaža krūvelė susidarė; kubilukai, pintinės, sėtuvės, vyžos. Ūkio šeimininkė ir sako: ,,Kad jūs, kaip kokie mikeliai, tik senus trantus renkat. Anksčiau toks žydelis Mikelis važinėdavo po kaimus, senus rakandus rinkdamas, dabar mat ponams mieste jų prireikė“. Taip visam tuomečiam muziejaus jaunimui ir kraštotyrininkams ir prilipo ,,mikelių“ pravardė. Tas vardas visiems labai patiko. Pasak M. Čilvinaitės, tapusios Mikelyte, patys ėmė tarpusavyje taip vadintis, o Peliksą Bugailiškį (1883–1965) – Šiaulių ,,Aušros“ muziejaus ir kraštotyros draugijos įkūrėją, – jie ėmę vadinti vyriausiuoju Mikeliu. Taip Šiaulių ,,Aušros“ muziejuje atsirado Mikeliais iki gyvos galvos vadinami kraštotyros bičiuliai.

Vėliau ,,mikelių“ pravardė buvo primiršta, tik garsus kraštotyrininkas Vincentas Vaitekūnas (1908–1987) kalbėdamas apie prieškario kraštotyrininkus dažnokai juos pavadindavo Mikeliais.

Po paskutiniojo Šiaulių Mikelio V. Vaitekūno mirties, 1988 m. minint jo 80-metį, ,,Ventos“ gamyklos kraštotyrininkas Danielius Balčiūnas pasiūlė įsteigti Mikelio prizą geriausiems, darbščiausiems šiandienos šiauliečiams kraštotyrininkams. Idėjai pritarė ,,Ventos“ gamybinio susivienijimo direktorius L. Stankus, pirmuosius tris Mikelio prizus finansavo ,,Venta“, juos sukūrė tautodailininkas Feliksas Vargonas (1912–1992). Pirmoji skulptūrėlė priminė caro laikų knygnešį – draudžiamos lietuviškos spaudos platintoją. Kitus Mikelio prizus sukūrė skulptorius Kazys Kasperavičius. Šiuo metu Mikelio pizai finansuojami iš Šiaulių miesto savivaldybės Kultūros projektų programos.

Pirmasis Mikelio prizas 1989 m. buvo įteiktas kraštotyrininkei bibliotekininkei Birutei Knizikevičienei, 1990 m. prizas atiteko kraštotyrininkei Irenai Rudzinskienei, 1991 m. – mokytojui Jonui Krivickui, 1994 m. – menotyrininkui Vyteniui Rimkui, 1995 m. – inžinieriui kraštotyrininkui Danieliui Balčiūnui, 1996 m. – jaunųjų kraštotyrininkų ugdytojai ŠU docentei Elenai Adomavičienei, 1997 m. – dailininkui Antanui Krištopaičiui, 1998 m. – mokytojai Zitai Subačinei, 1999 m. – žurnalistui Stasiui Bulzgiui, 2000 m. – kraštotyros organizatorei Lidijai Joanai Pranienei, 2001 m. – kraštotyrininkui Klemensui Kučinskui, 2003 m. – dizaineriui Viliui Puronui, 2004 m. – inžinieriui Romualdui Rutkauskaui, 2005 m. – bibliotekininkei Nijolei Petraitytei, 2006 m. – provizorei, Katinų muziejaus įkūrėjai ir vadovei Vandai Kavaliauskienei, 2007 m. – mokytojui Vytautui Mažeikai, 2009 m. – inžinierei-muziejininkei Genovaitei Žukauskienei, 2010 m. – pedagogei, ilgametei Šiaulių jaunųjų turistų centro darbuotojai Jadvygai Urbonienei. 2011 m. Mikelio prizas pirmą kartą buvo įteiktas ne vienam kraštotyrininkui, kaip įprasta, o kraštotyrininkų šeimai - farmacininkams Antaninai ir Liudvikui Rulinskams. 2012 m. Mikelio prizo laureate tapo gydytoja Giedrė Petkevičienė. 2013 m. Mikelio prizu vėl buvo apdovanota kraštotyrininkų šeima - pedagogai, fotomenininkai Birutė ir Algirdas Musneckiai. 2014 m. už ilgametę kraštotyros veiklą, jaunųjų kraštotyrininkų ugdymą, Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos istorijos Jono Krivicko muziejaus puoselėjimą Mikelio prizu buvo pagerbta Juliaus Janonio gimnazijos etikos mokytoja, gimnazijos muziejaus vadovė Rita Margevičienė. 2015 m. Mikelio prizu apdovanota kraštotyrininkė, Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Bibliografijos-informacijos skyriaus vedėja Rima Giržadienė. 2016 m. Mikelio prizo laureate tapo pedagogė, jaunųjų kraštotyrininkų ugdytoja Vyda Šegždienė. 2017 m. už tremties temos įprasminimą kraštotyros darbuose, geros nuotaikos muziejaus - "Ramunyno" - įkūrimą Mikelio prizas buvo įteiktas bibliotekininkei, Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Lankytojų aptarnavimo skyriaus vedėjai Nijoliai Kasparavičienei.

Mikelio prizo įteikimas geriausiems, darbščiausiems kraštotyrininkams – graži šiauliečių tradicija, kurią perima ir kiti Lietuvos miestai bei rajonai, rinkdami ir apdovanodami geriausius metų kraštotyrininkus.