Susitikimas su menotyrininku prof. habil. dr. V. Rimkumi

2010 m. kovo 17 d. Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Bibliografijos-informacijos skyriuje vyko susitikimas su gerbiamu menotyrininku prof. habil. dr. Vyteniu Rimkumi ir jo knygos „Sibiro vaizdai ir žmonės“ pristatymas.

Susitikimą Bibliografijos-informacijos skyriaus vedėja Rima Giržadienė pradėjo, perskaitydama ištrauką iš Vytenio Rimkaus knygos „Epochų sandūros: mano takai ir takeliai“:

„1949 metai, kovo 25-oji. Ankstyvas, purvinas pavasaris. Paskui porinius ratus, prikrautus mantos, įsodintais tėvais ir dviem seserimis bei dar trimis mažamečiais broliukais ir sesute, žingsniuoju vienas paskui kairįjį paskutinį vežimo ratą su įremtu į nugarą šautuvo vamzdžiu. Kodėl taip? Gal todėl, kad namuose žodžiais pasipriešinau tremties vykdytojams, gal todėl, kad demonstratyviai sudaužiau servizą, neberadęs vietos jam vežime? Bet aiškiai supratau saugumo leitenanto nurodymą: žingsnis į šalį – šauti be įspėjimo. Ir taip visus septynis kilometrus, pro Dengtiltį ir Bazilionus iki plento, kuriuo atvažiavęs sunkvežimis palengvino ir pagreitino kelią į Gubernijos geležinkelio stotį, kurioje jau laukė prekiniai vagonai, vešiantys mus į Sibiro tolius...“

Profesorius Vytenis Rimkus susitikimo metu, pristatydamas savo knygą „Sibiro vaizdai ir žmonės“, betarpiškai pasakojo apie tremties išgyvenimus, tremtyje sutiktus žmones, balsiai pamąstydamas apie tremties sąsajas su nūdiena. Menotyrininkas labai įdomiai komentavo rodomas nuotraukas, tremtyje pieštus piešinius, portretus, gamtos, lagerių vaizdus.
Profesoriaus Vytenio Rimkaus albume "Sibiro vaizdai ir žmonės" publikuojamus Sibiro vaizdus, kartu tremtyje ir lageriuose buvusių žmonių portretų eskizus galima pamatyti bibliotekoje surengtoje parodoje. Pats autorius pripažino, kad tarp piešinio, atspausdinto knygos lape ir piešinio originalo parodoje - didžiulis skirtumas. Pageltę eskizų lapeliai žiūrovui pasakoja daug daugiau nei nupieštas vaizdas. Susimąstai žvelgdamas į portretą, kurio kaina, kaip sakė autorius, buvo viena – kepalėlis duonos.

 

Maloniai kviečiame aplankyti parodą.