IFLA 77-oji generalinė konferencija

Laimėjusi edukacinę valstybės stipendiją, turėjau galimybę 2011 m. rugpjūčio 13-18 dienomis dalyvauti Tarptautinės bibliotekų asociacijų federacijos (IFLA) 77-ojoje generalinėje konferencijoje Puerto Riko sostinėje San Chuane.

Šių metų konferencijos tema - „Bibliotekos pranokstančios lūkesčius: integracija, inovacijų diegimas ir informacija visiems (Libraries beyond libraries: Integration, Innovation and Information for all).
Konferencijoje dalyvavo per 2 tūkst. dalyvių iš 250 šalių, tačiau tai gerokai mažesnis dalyvių skaičius, lyginant su ankstesniais metais, kai dalyvių skaičius perkopdavo 4 tūkstančius. Lietuvos delegaciją sudarė 11 delegatų iš įvairių bibliotekų.
Kadangi dirbu viešojoje bibliotekoje, stengiausi išklausyti pranešimus, susijusius su jų veikla, perspektyvomis. Įdomūs ir naudingi pranešimai buvo viešųjų bibliotekų sekcijoje viešųjų bibliotekų vaidmens persvarstymas (rethinking the role of public libraries). Nepaisant ekonominių sunkumų kiekvienoje šalyje, finansavimo mažinimo bibliotekų išlaikymui, pranešėjų sėkmės istorijos, jų pasiekimai, noras keistis, inovacijų diegimas, skambėjo kaip raktažodžiai. Kurlink turi judėti bibliotekos, jei jos nori išlikti šiuolaikiškos, stiprios žinių ir kultūros institucijos, kokia ateitis laukia bibliotekų, koks bibliotekos vadovo vaidmuo? Šiuos ir daugelį kitų klausimų savo pranešimuose apžvelgė Vokietijos, Suomijos, Švedijos, Kinijos šalių atstovai.
Pranešėja iš Suomijos Jaana Tyrni savo pranešime (It takes courage to make mistakes-how to get the staff involved in making the future libraries) daug įdomių naudingų minčių davė vadovams. Permąstyti bibliotekos veiklą yra svarbiausia, ką turi padaryti bibliotekos direktorius. Bibliotekos aplinka keičiasi visą laiką, todėl didelis įššūkis vadovauti bibliotekai. Neįmanoma iš anksto viską detaliai suplanuoti keliems metams į priekį. Labai svarbu įtraukti darbuotojus, kad jie žinotų bibliotekos ateities planus, nuolat diskutuoti, įtraukiant kartu ir vartotojus. Įtraukti darbuotojus, pasak pranešėjos, tai nuolat kalbėti, kalbėti ir kalbėti, apie tai, kur mes einame, ar tai teisingas pasirinkimas. Pranešėja dirba Suomijos Espo miesto bibliotekoje. Biblioteka pasirinko pakeisti esamas vertybes naujomis. Svarbiausia nauja vertybė Espo miesto bibliotekoje – drąsa. Drąsa reiškia, kad reikia mąstyti apie ateitį, naujas idėjas, kurios kartais gali būti ir nepriimtinos, netinkamos, susilaukti kritikos, karštų diskusijų. Drąsa reiškia, kad reikia mąstyti apie ateitį. Norint ką nors pakeisti, taip pat reikia drąsos.
Įdomios pranešėjos mintys, koks turi būti direktorius:
- pavesti užduotis darbuotojams, nesant tikram, kad jis susidoros;
- leisti darbuotojams klysti, tačiau prisiimti atsakomybę už padarytas klaidas ir pasimokyti iš jų;
- atsakyti už savo darbuotojus, kas beatsitiktų;
- viešai prisipažinti savo, kaip vadovo, klaidas.
Nuolat apie bibliotekos veiklą kalbėti su lankytojais, tai ne tik įkvepia, bet padeda kurti tokią biblioteką, kuri reikalinga vartotojui. Nebūtinai visų bibliotekų veikla turi būti vienoda, ji turi tenkinti tos bendruomenės poreikius, kurios dalis ji yra. Lengva pasakyti, kad vartotojai visada nori daugiau knygų, ar ilgesnių bibliotekos darbo valandų, bet tai gali būti klaidinga nuomonė. Lankytojai turi daug idėjų ir labai nori prisidėti prie bibliotekos veiklos, tačiau ar mes stengiamės juos išgirsti.
Pranešimo pabaiga – rekomendacinė: „Nežiūrėkime į save visą laiką taip rimtai, klysti gyvenimiška, net bibliotekose“.
Labai informatyviai apie vadovavimą ir naujo tipo lyderystę savo pranešime (A new paradigm calls for a new kind of leadership) kalbėjo Švedijos Malmės miesto bibliotekos direktorė Elsebeth Tank.
Bibliotekos išgyvena paradigminius pokyčius, kurie lemia, kad viskas turi būti apibrėžta iš naujo: organizacijos kultūra, darbuotojų vaidmenys ir savęs pažinimas, taip pat technologijos, valdymo metodai ir vadovavimas. Kaip vadovai, turime išmokti vienu metu vadovauti strategijos rengimui, kompetencijos plėtrai, organizaciniams pokyčiams, naujų technologijų įsisavinimui, patalpų pritaikymui, finansavimui ir pan.
Pranešėja nurodė net devynis vadovavimo punktus, kuriuos ji išmoko vertinti tik turėdama didelę patirtį.
Nuo valdymo prie lyderiavimo. Tai gali būti labai elementaru, tačiau labai svarbus pagrindinis atskaitos taškas, kurį reikia žinoti ir iš valdymo judėti į lyderystę mąstymu, veiksmais ir savęs suvokimu. Valdymas yra lyderio sąvoka iš praėjusio šimtmečio. Valdymas – netinkamas būdas vadovauti protingiems, kūrybingiems darbuotojams. Lyderystė yra daug platesnė sąvoka, nuolatinis vystymasis.Vadovavimo grupės įkūrimas įstaigoje yra didelis sėkmės faktorius. Vienas žmogus retai galėtų visapusiškai įvertinti šio meto sudėtingumą. Todėl vadovavimo grupės vaidina svarbų vaidmenį šiuolaikinėse organizacijose. Savo, kaip lyderės veiklą naujoje organizacijoje, pranešėja pradėjo nuo vadovavimo grupės įkūrimo. Jei vadovavimo grupė pasitiki savimi, tiki ateitimi, tada ji suteikia stiprybės ir organizacijai. Vadovavimo grupė turi visą laiką jausti organizaciją už jos ribų. Didžioji dalis krizių, kurias pranešėjos organizacijos išgyveno, baigėsi laimingai, visų pirma dėl komandinio darbo.
Labai svarbu organizacijos tikėjimas vadovavimo kryptimi ir prioritetais, net jei visų atsakymų negalima numatyti iš anksto. Reikia turėti idėją, viziją, bendrą strategiją ir numatyti galimus pasikeitimus.
Radikalios plėtros procesai sudaro neabejotinus pavojus prarasti identitetą ir prasmę personalo nariams, kurie mano, kad jie yra atsieti nuo procesų. Tai yra labai gerai suprantama, kad sunku daugeliui žmonių atsisakyti pasididžiavimo ir padėties, kuriuos jie sieja su senais laikais. Ir kaip vadovai, turime parodyti pagarbą ir lojalumą praeičiai, istorijai.
Modernioje, saugioje organizacijoje, kuri pagrįsta pasitikėjimu, vadovai ir darbuotojai gali ištverti nestabilumą, bent jau kurį laiką. Tai itin svarbu didelių pokyčių procese. Bet mes turime pilnai suprasti, kad bandyti, klysti, būti atlaidžiam sau ir kiekvienam, mokytis iš savo patirties ir eiti kartu yra vienas iš svarbiausių mūsų laikų darbo metodų.
Lyderystė priartina naujoves. Organizacijai, kurioje vyksta dideli pokyčiai reikia lyderių, kurie galėtų veikti visais lygmenimis. Kartais jie turi teikti praktinę pagalbą, kartais priimti idėjas, kurios pavirstų realybe.
Suomijos, Helsinkio miesto bibliotekos direktorė Maja Berndtson savo pranešimu (“What and why libraries?” - looking at what libraries might look like and why we still need them now and into the future”) visų žvilgsnius nukreipė į tai, kokios yra viešosios bibliotekos, ir kodėl mums jų vis dar reikia ir reikės. Daug kas pasikeitė bibliotekų darbo aplinkoje: auga elektroninių knygų verslas, mobilieji telefonai tapo universalia info priemone, mobilus internetas, socialinės medijos daro įtaką mūsų elgesiui. Visa tai įtakoja ne tik bibliotekas, bet meta iššūkį visai visuomenei.
Pranešėja papasakojo apie keletą sėkmingų bibliotekų modelių Europoje.
„Idėjų parduotuvės Londone“. Atlikus gyventojų apklausą, tyrimus, uždarius pačias prasčiausias bibliotekas ir gavus finansavimą, 2002 metais Londone, tankiai gyvenamame rajone, kur daug emigrantų, ypač iš Azijos, buvo atidaryta pirmoji biblioteka pavadinta „Idėjų parduotuve“, atsisakant net pavadinimo “biblioteka” nes daugeliui tas žodis buvo nepriimtinas. „Idėjų parduotuvė/biblioteka“ suderino geriausias bibliotekos tradicijas ir švietimą, pritaikė modernias technologijas, bet pateikė ir daug naujų paslaugų, atsižvelgdama į gyventojų poreikius, susijusius su mokymusi, bendruomenės sanglauda, sveikata, ekonomine ir socialine gerove. Idėjų parduotuvė/biblioteka remiasi trimis pagrindiniais dalykais:
- Skaitymo palaikymu ir vystymu, skaitytojų ugdymu;
- Formalaus ir neformalaus švietimo palaikymu;
- Prieiga prie informaciniu technologijų.
Kitas pavyzdinis modelis iš Švedijos, kur Malmės miesto biblioteka sukūrė naują strategiją 2009-2012 m. „Darling (mieloji) biblioteka” – jūsų gyvenimas, svajonės, jūsų biblioteka.” Tai ultramodernus žinių ir kultūros centras. Šios bibliotekos strategija remiasi sociologo Rėjaus Oldenburgo mintimi apie labai gerą vietą, trečią vietą, po namų ir darbo, kur žmonės mėgsta būti. Bibliotekininkai suprato, kad bibliotekos gali tapti ta trečiąja vieta, jei joje kas nors vyksta reguliariai ir įdomiai. Tai seminarai, susitikimai, vaidinimai ir t.t. Į šitą veiklą įtraukiamos įvairios žmonių grupės. Jie tampa įvairių renginių bendraautoriais, režisieriais, ekspertais, o kartu ir dalyviais. Tokiam modeliui įgyvendinti reikia naujoviško bibliotekininkų mąstymo.
Kiti modeliai „Biblioteka 10“ ir „Susitikimų taškas@lasipalatsi“ Helsinkyje.
„Biblioteka 10“ įsikūrė 1994 metais, tai buvo pirmoji biblioteka pasaulyje turinti internetinį ryšį ir prieigą vartotojams prie interneto Ji buvo vadinama Kabelinės knygos biblioteka, nes įsikūrė sename Nokia kabelio fabrike. Po 10 metų, kai internetas nebebuvo naujiena, siekiant išsaugoti biblioteką buvo ieškoma kitų galimybių. Ji buvo sujungta su Helsinkio bibliotekos muzikos skyriumi. Nauja biblioteka įsikūrė pašto filiale „Helsinkis 10“, atidaryta 2005 metais ir vadinama „Biblioteka 10“. Fondas nedidelis, daugiausia dėmesio skiriama kompiuterinėms technologijoms ir muzikai. Čia yra muzikos klausymo, garso įrašymo kambariai, scena spektakliams ir koncertams, daug video įrašų.
„Susitikimų taškas@lasipalatsi“ yra vieta, kur visiškai nėra knygų, žurnalų, laikraščių. Čia galima išmokti naudotis įvairiomis informacinėmis technologijomis, gauti reikiamas konsultacijas, bendrauti su įvairiais partneriais, įmonėmis, rengti seminarus. Naudojimasis įranga nemokamas.
Pateikti pavyzdžiai rodo, kad turime permąstyti savo bibliotekų veiklą. Atsisakyti požiūrio, kad tai nepriklauso bibliotekai, labiau galvoti apie vartotojų poreikius, ne tik apie savo teikiamas paslaugas. Aktyviau įtraukti į savo veiklą skaitytojus. Biblioteka – tai gyvas organizmas, joje nuolat kažkas turi vykti, keistis, tada ji taps dar reikalingesnė.
Su dideliu susidomėjimu aplankiau konferencijos metu organizuotą parodą, kurioje 150-yje stendų buvo pristatoma moderni bibliotekų įranga, informacinės duomenų bazės, naujos iniciatyvos.
Dalyvavimas tarptautinėje konferencijoje suteikia puikią galimybę susipažinti su pasaulio bibliotekų darbu, susitikti su specialybės profesionalais, pasidalinti patirtimi, sužinoti kolegų pasiekimus ir problemas, užmegzti naujus kontaktus. Manau, kad kai kurias konferencijos idėjas, jas transformavus, bus galima pritaikyti darbe. Dalyvavimas konferencijoje Puerto Riko sostinėje San Chuane – tai galimybė susipažinti ne tik su įvairiapusiška profesine programa, bet ir su tos šalies, kurioje vyko konferencija, istorija, kultūros paveldu, tradicijomis.
Dalyvavimas tokioje konferencijoje yra neįkainojama patirtis kiekvienam bibliotekininkui, nepriklausomai, kokios jo pareigos ar atsakomybė.
Labai džiaugiuosi, kad IFLA konferencijose, laimėjusios stipendijas (2009 metais Milano (Italija) ir 2010 metais Geteborgo (Švedijoje)), turėjo galimybę dalyvauti ir dvi mūsų bibliotekos darbuotojos ir pajusti tą nenusakomą įspūdį

 

Parengė
Irena Žilinskienė
Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė

RENGINIŲ KALENDORIUS

2017 Lapkritis
P A T K P Š S
    1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30