Tarptautinė vaikų knygos diena paminėta "Šaltinėlio" filiale

2012 m. balandžio 2-oji buvo minima ir Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos „Šaltinėlio“ filiale. Į čia vykusį Tarptautinei vaikų knygos dienai skirtą renginį „Knygelių paslaptys“ rinkosi miesto lopšelių darželių vaikai su savo auklėtojomis.

Šiaulių m. lopšelis darželis „Ąžuoliukas“ , siekdamas turtinti dvasinį vaikų ir suaugusiųjų pasaulį, ugdyti vaikų kūrybiškumą, asmenybės saviraišką, meilę knygai, plėsti ikimokyklinių ugdymo įstaigų ir bibliotekų bendradarbiavimą, pakvietė visus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigų vaikus, jų pedagogus ir tėvelius kurti knygas.
Iš trylikos ikimokyklinio ugdymo įstaigų į „Šaltinėlio“ biblioteką , parodai – konkursui „Mano pirmoji knygelė“ buvo pristatytas 61 kūrybinis darbas. Individualiai sukurtų knygelių kategorijoje geriausiomis pripažintos Tomo Bertašiaus knyga „Metų automobilis 2012“ (lopšelis – darželis „Kregždutė“, „Bitučių“ grupė, auklėtoja Reda Ginelevičienė) ir Julijos Jakavickaitės knygelė „Spalvoti kačiukai“ (lopšelis – darželis „Saulutė“, „Boružėlių“grupė, auklėtoja Danguolė Jablonskienė ).
Autorių kolektyvo sukurtų knygelių kategorijoje laimėjo „Debesėlio diena“ (lopšelis – darželis „Ąžuoliukas“, „Aitvarų“ grupės vaikai, auklėtoja Marytė Miliuvienė), „Transporto priemonės.Vaikų piešinių knyga“ ( lopšelis – darželis „Sigutė“, „Pagrandukų“ grupė, auklėtoja Asta Liaudanskienė) , „Aš toks esu“ ( lopšelis – darželis „Kregždutė“, „Bitučių“ grupė, auklėtoja Reda Ginelevičienė), „Aš draugų būry“( lopšelis – darželis „Auksinis raktelis“, „Nykštukų“ grupė, auklėtojos Irina Veniulienė, Regina Balčiūnienė).
Vaikų ir tėvelių ar kitų šeimos narių sukurtų knygelių kategorijoje geriausiomis knygomis išrinkta : „Smagu, kad brolį turiu“ (lopšelio – darželio„Ąžuoliukas“, „Kiškučių „ grupė ugdytinės Ugnės Juodrytės su mama sukurta knygelė), Dovydo Tverijono iš Šiaulių logopedinio lopšelio- darželio , „Voveriukų“ grupės kartu su mama sukurta knygelė „Gyvūnėliai“ ir lopšelio – darželio „Trys nykštukai“, „Zuikučių“ grupės vaikų, jų tėvelių, brolių ir sesių kolektyvinės kūrybos knygelė „Mano mėgstamiausia vaikystės pasaka".

Tarptautinė vaikų knygos diena, kurią pasaulis švenčia nuo 1967-ųjų, minima balandžio 2-ąją kartu su pasakų kūrėjo Hanso Kristijano Anderseno (1805 – 1875) gimtadieniu. Kiekvienais metais kuri nors šalis, priklausanti IBBY (The International Board on Books for Young People – Tarptautinė vaikų ir jaunimo knygos taryba )yra tos šventės rėmėja.Šiemet garbingas rėmėjo statusas patikėtas IBBY Meksikos skyriui.Tai reiškia, kad tos šalies rašytojas turi parašyti atvirą laišką – kreipimąsi į visus pasaulio skaitytojus, o dailininkas turi sukurti plakatą, skirtą 2012-ųjų metų Tarptautinei vaikų knygos dienai. Šiųmetinio kreipimosi teksto autorius Francisco Hinojosa (Fransiskas Inochosa, g. 1954 m.) yra išleidęs beveik keturiasdešimt knygų - ir suaugusiesiems, ir vaikams. Plakato dailininkas Juanas Gedovius (Chuanas Chedovijus) - pasakotojas, iliustruotojas, išleidęs per šešiasdešimt leidinių, surengęs daugybę parodų savo šalyje ir užsienyje, pelnęs dešimt tarptautinių premijų, sukūręs animacinių filmų, plakatų ir grafikos darbų.

KITĄ KARTĄ, SENIAI SENIAI, PASAULYJE BUVO SEKAMA PASAKA

Francisco Hinojosa

Kitą kartą, seniai seniai, pasaulyje buvo sekama pasaka. Iš tikrųjų tai ne viena, o daugybė jų. Sklido istorijos apie nepaklusnias mergaites ir jas nusiviliojančius vilkus, apie krištolines kurpaites ir įsimylėjusius princus, gudruolius katinus ir alavinius kareivėlius, apie geraširdžius milžinus ir šokolado fabrikus. Į pasaką kas nors vis įterpdavo vieną kitą žodį, posakį, prigalvodavo naujų aplinkybių, nepaprastų veikėjų. Šios istorijos kėlė juoką, žavėjo ir jaudino. Jose atsirado daugybė simbolių. Pasakos plito, kad tūkstantį pirmą sykį mes galėtume išgirsti: „Kitą kartą, seniai seniai, pasaulyje buvo sekama pasaka..."
Kai pasakas skaitome, sekame ar jų klausomės, ugdome savo vaizduotę - ji tampa laki. Ir vieną dieną - nespėsime nė susivokti - koks nors kadaise girdėtas pasakojimas savaime iškils mūsų atmintyje, ir tada suprasime, kad gyvenimo kelyje atsiradusias kliūtis galime įveikti kūrybiškai.
Skaitydami pasakas kitiems, sekdami jas ar patys klausydamiesi, kartojame labai seną ritualą, kuris civilizacijos istorijoje buvo vienas pagrindinių, - mes bendraujame. Iš pasakų sužinome, kuo panašios epochos ir jų kultūros. Jos suartina kartas, todėl, tiesą sakant, visai nesvarbu, kas esame, - japonai, vokiečiai ar meksikiečiai; tie, kurie gyveno XVII amžiuje ar vaikščioja dabar ir pasakojimus skaito internete; seneliai, tėvai ar vaikai. Mus, žmones, kad ir labai skirtingus, pasakos veikia vienodai.
Gyvos būtybės gimsta, dauginasi ir miršta, o gyvenimo įvairovės kupinos pasakos yra amžinos. Ypač tradiciniai liaudies pasakojimai, kurie remiasi to meto, kai yra sekami ar perrašomi, įspūdžiais. Pasakas perkurdami, jų klausydamiesi mes tampame bendraautoriais.
Kadaise buvo šalis su daugybe mitų ir legendų, per amžius ėjusių iš lūpų į lūpas, perdavusių žinias apie šalies atsiradimą, jos istoriją, atskleidusių kultūros lobyną, kėlusių smalsumą ir vertusių šypsotis. Tačiau knygos šiame krašte buvo prieinamos tik vienam kitam gyventojui. Dabar padėtis keičiasi. Šiandien vis daugiau knygų pasiekia atokiausius mano šalies, Meksikos, kampelius. O atsidūrusios skaitytojų rankose, jos atlieka savo vaidmenį: kviečia bendrauti, suburia šeimą ir ugdo asmenybes, kurios turi gerokai daugiau galimybių būti laimingos.

 

Iš ispanų k. vertė Irena Plaušinaitytė

RENGINIŲ KALENDORIUS

2017 Lapkritis
P A T K P Š S
    1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30